BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Darbas - ne vilkas

2007-02-28 | Kita

Vilkeliu aplink besisukantys įsipareigojimai, griežti „deadline‘ai“ ir gausybė neatliktų užduočių. Plius asmeniniai pasižadėjimai parašyti tam ar anam, tą ar kitą… Visa tai ir neleidžia užmigt iki vėlumos, kas paskui atsiliepia virškinimo traktui, inkstams, nervų sistemai ir beprasidedančiam hemorojui.


 


Vidurys savaitės. Vienas leidinys, trys koncepcijos, keletas planų – visa tai reikia rašyti, rašyti, rašyti. Po to dar suderinti, suredaguoti, pakeisti, pakoreguoti, patvirtinti, kol galų gale galėsi paleisti. Į šią karuselę dar įtelpa ir magistro darbas (su tyrimu), prie kurio nerandu laiko prisėsti jau trečias mėnuo. O kur dar asmeniniai siekiai ir troškimai?


 


Vis tik, reikia pripažinti, kad „darbas – ne vilkas“, matyt, teisi buvo lietuvių liaudies išmintis. Niekur nepabėgs, nors į mišką ir žiūri. Labai įdėmiai. Kunigaikštis Gediminas turbūt irgi taip pat smarkiai dirbo, kol žvilgtelėjo į Lizdeikos išaiškintą sapną ir pasakė, kad garsas apie Vilnių pasklis kada nors po visą pasaulį. Savo interpretaciją šiuo klausimu kažkada jau esu pateikęs ir literatūriškai.


 


 


 

Rodyk draugams


Kada laidosim besmegenį?

2007-02-27 | Kita

Regis, vos prieš savaitę per Užgavėnes draugiškai šaukėme: „Ei, žiema, lauk iš kiemo!”, o jai, išpuikusiai koketei, kad nors kas. Tik pasitarė pati su savimi ir nusprendė mus, belaukiančius pavasario, dar kiek „paauklėti“. Ne veltui vasario mėnuo liaudyje vadinamas dviveidžiu ir apgaviku. Dieną, rodos, saulutė taip smagiai šviečia, o naktį – net tvoros pokši.


 


O šiandien – dar liūdniau. Automobilis apsnigtas, dangus apsiblausęs, už lango pūga. Kalbant visai atvirai, kankina depresija ir beprasmybės jausmas. Dirbi tam, kad vakare galėtum pasakyti, jog esi pavargęs. „Balionėlio spalva nepatinka? Virvutė per trumpa?“ Ne, paprasčiausiai nedžiugina. Viena, ko lauki, kol galėsi palaidoti paskutinį šios žiemos besmegenį…


 



 


Tik po 30 gyvenimo metų išsiaiškinau, kad mano gyvenimo delne yra trys pagrindinės linijos: darbas, mokslas, kūryba. Supratau, kad, jei nesiseka vienur, kitur gali šiek tiek pasisekti, tačiau pats su savimi nepalenktyniausi, ir jokiu sprinteriu čia nebūsi. Tik lygiagreti veikla gali suteikti bent jau minimalų pasitenkinimą.    


 


„O kurgi tada yra finišas?“ – kažkada manęs paklausė draugas Antanas. Būtų gerai, jei prie jo priartėčiau savo kojomis, ne ant neštuvų.


  


 


 

Rodyk draugams


Už Paksą, už Zuoką…

2007-02-25 | Kita

Savaitgalį visi balsavom. Kas už Paksą, kas už Zuoką, kas už - “Euroviziją”…
“Tvarka bus!” - trenkė lakūno kumštis ir mes juo tikime.
Rezultatai nenustebino, bent jau Antakalnyje bus lengviau gyventi, Rolis mumis pasirūpins

Su artimaisiais atšventėm balsavimo džiaugsmus ir godas. O paskui mane aplankė du mano seni draugai
  ir  


Dievinu “Twin Peaks”, gal ir nelabai originalu, tačiau man visuomet smagu žiūrėti, kaip D. Lynchas vedžioja mane už nosies į kairę, į dešinę, nelyginant Lietuvos politinė švytuoklė.


 


  

Rodyk draugams


Piktas ilgaplaukis pardavėjas

2007-02-24 | Kita

Neturiu nieko prieš ilgaplaukius, bet šitas mane užkniso negyvai.
Apsilankius
“Geram dviratyje” Šiaurės miestelyje iš manęs buvo atimta didžioji svajonė įsigyti dviratį. Pasak ilgaplaukio molio, aš nieko nesuprantu apie tokias transporto priemones, dėl to jo man paprasčiausiai nereikia.


“Jis ką - debilas?” - niekaip negalėjau suprasti, klausydamas, kaip arogantiškai jis pasakoja man apie ratų geometriją ir tai, iš kokių medžiagų gaminamas rėmas. “Žmogau, aš tiesiog noriu įsigyti dviratį”, - aiškinau , ojis man toliau pudrino smegenis pasakodamas nuo Adomo ir Ievos, kiekvienu savo žodžiu ir gestu demonstruodamas, kad su tokiu profanu jam nė šnekėtis nemalonu. 


Pasakykite man, kodėl reikia daryti kultą iš dviračių? Tai yra tiesiog du ratai, lenciūgas ir stabdžiai, ir nieko daugiau. Ir jeigu aš noriu jį nusipirkti, kodėl pardavėjas-konsultantas, kurio pareiga yra man padėti, trukdo tai padaryti?


   


 

Rodyk draugams


Virusinė infekcija - vivisekcija

2007-02-23 | Life is miracle

Vakar mano kompas patyrė vivisekciją, 2,5 tūkst. virusais užkrėstų failų.
Manau, kad nedaug. Prieš mėnesį buvo apie 11 tūkst., o valymas truko apie pusantros valandos. Va, čia tai jau rimta, ar ne?


Iki trijų nakties rašiau naują apsakymą. Kol kas pasakysiu tik tiek, kad vadinsis “Kur eini, pameistry?” Atrodo, pabaigiau. Bijau net galvoti, kad nepavyko. Kitaip didelis darbas nueis šuniui ant uodegos… Prisipažinsiu, kad naktį fantaziją kaitinau gerdamas savo mėgstamiausią brendį “Torres”. Jei kada sugalvotumėte ateiti pas mane į svečius, žinokite, ką sus savimi pasiimti:) Nuo šio gėrio esu stipriai priklausomas.


 


Vakar ryte su Br:. A:. diskutavome apie jo užvakarykštį įšventinimą. Jis uždavinėjo daug visokiausių klausimų, gilindamasis į tokias smulkmenas, kurios man atrodė tokios jau smulkios, kad nė nevertos dėmesio. Nesudėtinga įtarti, kad po valandos kamantinėjimo šiek tiek suirzau. “Išlygink savo akmens kampą”, - pasiūlė jis, išvydęs mano erzelį. Tikrai geras pasiūlymas.


O eilinę mano savaitės knygos recenziją galite pasiskaityti čia. Gero savaitgalio!


 

Rodyk draugams


Visi, kurie važinėja dviračiais, yra mano draugai

2007-02-22 | Life is miracle

Šitaip savo knygą kažkada pradėjo Erlend Loe, norvegų rašytojas, kartu paskelbęs ir naujos literatūros krypties - naivizmo - erą. Knyga pasakoja apie autizmu serganti jaunuolį, kuris leidžia savo gyvenimą mąstydamas visokius vėjus:



Mudu su Ingrida pastaruoju metu taip pat labai rimtai mąstome apie dviračius. Juoba, žmonės kalba, kad šiuo metu jie yra šiek tiek pigesni. “Ruošk ratus žiemą”, - sako lietuvių patarlė. Ačiū, žinosim. Pasirinkimas galėtų būti toksai:



Juokauju, žinoma. Svajoju, kol, švilpiant pavasario vėjeliui, galėsiu lėkti Antakalnio miškeliais. O kartais, aišku, bus ir taip.



 


 

Rodyk draugams


Plonytė juoda linija

2007-02-21 | Life is miracle

Gyvenimas toks jau yra - vaikštai, žmogus, plonyte linija, vinguriuojančia tarp kinietiškojo “in” ir “jan”, vienoj pusėj diena, kitoj - naktis.


Atsitiko kažkas gerai, vadinasi, atsitiks ir kažkas blogo.


Štai puikiai pavyko mokymai valdybai. Sulaukiau padėkų ir pagyrimų. Buvau pakylėtas.


Deja, sužinojau, kad knygos šiais metais neišleisiu. Kultūros ministerija nusprendė, kad mano apsakymų rinkinys dar nevertas išvysti dienos šviesą.


Ką gi, nereikia literatūros - nebus literatūros.


“Kodėl žmogui šiame gyvenime sunku patirti laimę?” - pamenu, kažkada paklausiau Gedimino.


“Pala, pala… - nusijuokė jis. - O tau kas nors žadėjo?”  


Nepamenu. Mamos pilve buvo tamsu. Jei ir žadėjo ką, matyt praleidau pro ausis.


Paskui pradėjau savo gyvenimo kelią…


Rodyk draugams