BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

“Ar pasipils iš dangaus mana?”

2007-08-27 | Kita

Tokiu klausimu literatūrinio forumo Jurbarke metu

savo pranešimą pradėjo filosofas, kultūrologas ir religijotyrininkas

Vytautas Ališauskas, milžiniškos pagarbos vertas žmogus.

Kaip dialogo mėgėjas turėjau tik stebėtis, kaip, prisijungęs prie šviesos

kanalo, filosofas dėsto Biblines tiesas paprastai it kasdienę prakalbą.

Pagrindinės Viešpaties suvokimo tezės, pasak jo, būtų tokios:

1. Dievas kaip stebuklas. Kažkas tokio, ko mes negalime suprasti.

2. Dievas kaip visa ko pradžios ir pabaigos matas. Jis paaiškina ir

patvirtina žmogaus egzistenciją, kadangi Biblija įrėmina pasaulį:

aprašo jį visą nuo Pradžių Pradžios iki Apokalipsės.

3. Dievas kaip komunikacija. Pastaroji Vytauto mintis sužavėjo ypatingai,

juk po ja slypi visa Dialogo filosofija, M. Buberis, E. Levinas ir kt.

4. Na, ir galų gale - Dievas kaip baimė. Kaip lietuviškąjame Biblijos

vertime rašo karalius Saliamonas, “Išmintis - tai pagarbi Viešpaties baimė”.

Antrosios tezės iliustracijai - vitražas iš vienos Ispanijos bažnytėlės.

  

Ar įžvelgiate “alfa”? Ar įžvelgiate “omega”?

Viešpats kaip meilė - čia jau krikščioniškosios epochos,

galbūt net Viduramžio Renesanso laikų išmonė, ne anksčiau Nikėjos susirinkimo.

Visa kita kalba apie Senojo Testamento laikus,

kažkur 6 - 4 tūkst. metų iki užgimstant VIV. (Vyndariui Iš Vandens).

Kaip visuomet, mini'aku pasipuošusi profesorė Jūratė Baranova,

skaičiusį pranešimą apie J. Borgesą, sulaukė Vytauto pašaipos,

“ko ji taip įsimylėjusi tuos rašytojus, poetus?”

Svarsto, tyrinėja, o donas Jorge tuo metu grabe turbūt vartosi

tai girdėdamas.

“O Jūsų dievas, - replikavo J. Baranova, - grabe nesivarto?”

“Ne”, - kaipmat atrėžė Vytautas. Ir pasinaudojęs retorine pauze pridūrė:

“Nes Jis prisikėlė”. VIV.

Lenkiu savo pliką galvą…

Pabaigai - 20 sek. įrašas dvasiai pajusti.

Žmogus, sėdintis dešinėje, prof. Leonidas Donskis.

Ačiū, puikiam moderatoriui :) 

 

Rodyk draugams


Aklųjų šalies karalius

2007-08-26 | Kita

“Aklųjų šalyje ir vienaakis karalius”, - murma J. Saramago,

portugalų rašytojas, savo romane “Aklumas”.

Kažin kaip jam pavyko taip puikiai aprašyti

aklų žmonių gyvenmo posūkius ir vingius?

“Rašytojas yra ligiai toks pat kaip ir visi, jis negali

visko žinoti ar visko patirti, jis turi klausti ir įsivaizduoti”,

- aiškina savo požiūrį portugalas,

praėjusių metų Nobelio literatūrinės premijos laureatas.

Panašiai kalbėjo ir kunigas Julius Sasnauskas literatūriniame forume

“Šiaurės vasara” Jurbarke šį savaitgalį:

“Norint pažinti Viešpatį, reikia išminties ir vaizduotės”.



 

Beje, J. Saramago savo šalyje

garsėja ne tik kaip didis literatūros genijus, bet ir politikas.

Štai, man regis, maždaug prieš mėnesį, jis supykino

savo šalies visuomenę ir valdžią, viešai pareikšdamas,

kad Portugalijai derėtų prisijungti prie Ispanijos

Keistuolis. Čia kaip mums - lietuviams prie lenkų, nafig.

Mulkiai portugalai. Turėdamas tokio lygio rašytoją prie

savęs melsčiaus jo nuomonei nuo ryto iki vakaro :)

O įdomiausia, kad pagal “Aklumą”,

tąjį didį XX a. romaną, kurį parašė tas mielas ir šmaikštus

senolis, bus statomas meninis filmas.

Cha-cha-cha, jis pasirodys jau kitais metais.

Jei viskas bus
gerai.

Na, o interviu su šiuo puikiu rašytoju (lietuviškai)

galima rasti čia.

Gero skaitymo :)

Rodyk draugams


Ant akies - parazitas

2007-08-24 | Kita

Va, taip, ir pasimaudyk, žmogus, Tapelių ežere.

Kai plauki - malonu, tiktai kurkulų labai daug nuo purvo.

Nardžiau, prisipažinsiu, tačiau neatsimerkęs, ale

vis tiek pakliuvo zaraza akin, dabar turiu naują augintinį, vardu - MIEŽIS.

Jei kam įdomu - tai ūminis, pūlinis voko krašto riebalinės

ar prakaito liaukos su blakstienos maišeliu uždegimas.

Po kaire akimi. Niežti, graužia ir užknisa.

Va, maždaug toje vietoje, kur užrašytas pirmojo žmogaus žemėje vardas.

Televizoriui - ne, kompiuteriui - ne, saulės šviesai - irgi NE!

O gal ir neprireiks, nes savaitgaliui važiuoju į snobų festivalį “Šiaurės vasara”.

Kaip ir kasmet - L. Donskis, G. Radvilavičiūtė, J. Baranova su paskaita apie Borgesą.

(Beje, apie jį taip pat esu rašęs recenziją, kurią paskaityti galima čia).

Festivalis Jurbarke turėtų būti įdomus.
Programa.

Gyvas įspūdis - kitą kartą.

Rodyk draugams


Organizacijos ritualų prasmė || Profesinis anonsas

2007-08-23 | Kita

Siekiant perprasti organizacijos ritualų prasmę, būtina atskirti dvi idėjas:

sakralumo, kurį spinduliuoja religiniai ritualai, ir profaniškumo,

apskritai atmetančio bet kokį tikėjimą dvasios jėga.

Ko gero, antrąją idėją galima eliminuoti iš karto,

nes ritualo prigimtis – stimuliuoti žmogaus pasąmonę ir priversti gyventi emocijas. 

Ritualistiką į organizacijų kultūros studijų lauką atvedęs

garsiausias XX a. sociologas Emilis Durkheimas teigė,

kad vertybės ir šablonai, kuriais organizacijos nariai remiasi

veikdami kasdienėse gyvenimo situacijose,

priklauso nuo vaidmenų, kuriuos jie atlieka joje.

Taip E. Durkheimas išgrynino savitą organizacijos kultūros koncepciją,

teigdamas, kad šio vaidmens atlikimas priklauso nuo

„individo saviraiškos poreikio, emocinio susijaudinimo ir ritualinės patirties“.

Todėl nėra ir negali būti tokios organizacijos,

kurioje a priori tvyrotų bendras korporacinių vertybių suvokimas.

Hipotetinė seka būtų maždaug tokia:

A) vertybės organizacijoje įgyjamos per pažinimą;

B) tam tikru būdu jos yra perduodamos į žmogaus sąmonę;

C) o tapusios savikontrolės ir savikorekcijos mechanizmu persikelia į pasąmonės lauką.

Būtent ritualinis veiksmas ir turi tuo tapti būdu,

kuriuo vertybės pažįstamos, įsisąmoninamos ir įtvirtinamos.

K. G. Jungo mintis apie pasąmonę, kaip sceną,

kurioje žmogus tarsi aktorius vaidina dramą su savo vidiniu „aš“,

kone veidrodžiu atsispindi ir E. Durkheimo organizacijos kultūros koncepcijos.

Sociologo teigimu, „sutarimo laipsnis dėl kognityvinės orientacijos ir

reguliarių kultūros kodų tarp bendruomenės narių

yra atvirkščiai proporcingas organizacijos struktūrinės diferenciacijos laipsniui“.

Verčiant skaičių kalba: jei organizacijos vadovas suvokia

korporacinių vertybių svarbą ir reikšmę aukščiausiu balu dešimtbalėje sistemoje,

tačiau organizacijoje yra 10 struktūrinių lygmenų,

žemiausioje grandyje vertybių suvokimas greičiausiai bus lygus vienetui.

Ir tai tik pačiu geriausiu atveju.

O jei aukščiausiam vadovui vertybės yra nulio vietoje,

tikėtis ko nors iš jo pavaldinių – beprasmiška.

 

Toks tas naujo mano straipsnio žurnale “Versus” anonsas. 

Teksto pavadinimas “Stimuliuoti pasąmonę ir priversti gyventi emocijas”.

Apie tai, kokį vaidmenį ritualai vaidina organizacijoje.

Apie tai, kokie būna jų tipai ir rūšys. Taip pat -

Į kokį dvasinį lygmenį senovės Egipto žyniai įšventindavo faraonus?

Kodėl organizacijai taip svarbus pakylėjimo ritualas?

Kokios sąsajos yra tarp pakylėjimo ir pažeminimo?

Ir kam šiuolaikiniam vadovui reikalingos ritualistikos žinios?

Atsakymai į visus šiuos klausimus, antropologinė analizė,

profesionalų išmintis ir ritualų vieta modernios organizacijos kultūros žemėlapyje.

Pilnas straipsnis laukia “Versus” rugsėjo numeryje.

Ieškoti spaudos kioskuose nuo š. m. liepos 30 dienos.

Gero skaitymo!

Rodyk draugams


Iš po bėgančiųjų || +nemokama knygos recenzija

2007-08-21 | Kita

Darbai bėga, lekia, veja.

O iš po jų - tarsi rudenininiai grybai,

nusimetę lapų kepures,

dygsta nauji, nematyti ir dar neregėti.

Naujo vidinio laikraščio vizija.

Nauja vidinės komunikacijos strategija vienai iš didžiausių Lietuvos įmonių.

Dokumentinis-publicistinis filmas, skirtas parodyti, kaip mes įsisavinam ES paramą.

Vienos organizacijos vidinio renginio manual’o parengimas.

Dar vienų kūrybinių mokymų programa.

Ir dar vienas organizacijos vidinės komunikacijos tyrimas…

Visa tai iki atostogų - rugsėjo 27 dienos.

Su šituo gėriu - galybė susitikimų,

prezentacijų, dokumentų, vadybinių skambučių ir nesibaigiančių derinimų.

O kur dvasios dalykai?

Literatūra? Apsakymai? Romanai? Straipsniai? Scenarijai?

Voverė. Tik šį kartą ne rate, o apsiginklavusi tarsi NATO kareivis.

Radikalus posūkis - japonų rašytojo

Jun‘ichiro Tanizaki apysaka „Katė, vyras ir dvi moterys“.

Visai kitoks požiūris į gyvenimą -

lėtas, nesudėtingas, vos besivelkantis.

Rekomenduočiau tiems, kas pavargo nuo beprasmybės

ir nori tiesiog atsipalaiduoti, skaitydami knygą apie… katę.

Recenzija jai publikuojama šičia.

Smagus angliškas viršelis.

 

Gero skaitymo malonumo!



Rodyk draugams


Pasak Saliamono, “Viskas yra migla”

2007-08-17 | Kita

Vien tik migla, ne kas kitas.

Net ir tai, kad Lietuva nusprendė derėtis su Ukraina dėl

naujosios Ignalinos AE atsiradimo.

Antrasis blokas sustabdytas planiniam remontui.

O “Financial Times” trimituoja:

Nesutariantys kaimynai griauna atominės elektrinės projektą“.

Lietuviai lenda į pažastį visiems:

lenkams, ukrainiečiams, estams ir latviams.

Nepaisant to, Latvija ir Estija jau yra nepatenkintos dėl

Lietuvos vienašalio sprendimo pakviesti Lenkiją į šį projektą.

Išvada paprasta: “Reikia lįstį į tą pažastį, kuri platesnė, mielas vaike”.

Deja, taip galėtų sakyti Saliamonas, o ne aš.

Mums turėtų būti įdomi ir dar viena naujiena:

Amžinatilsį V. Pociūno išėjimo anapilin aplinkybes tirs speciali komisija“.

O kuo tai aktualu “Dipuko žodžiui”, galima pasiskaityti
čia.

Detektyvas tikrai dar nesibaigė, mielieji.

Viskas yra migla, tačiau neliks nieko to,

kas dabar yra paslėpta, bet nebūtų atskleista.

Rodyk draugams


Tai dar ne Mocartas

2007-08-16 | Kita

Kad šiandiena per daug ilga nebūtų,

filmukas, kuriame W.A. Mozart’as

aptarinėja garsiausias pasaulio mirtis.

Klasika nemiršta. Kaip ir “Monty Python”.


Rodyk draugams


Didžioji profesinė problema || + knygos recenzija nemokamai!

2007-08-14 | Kita

Dialogo kultūra - kultūrų dialogas.

Naujas klientas. Ne lietuvis. Ne anglas.

Nors anglų - ne mano stiprioji - ir jungiančioji kalba,

deja, nei mums, nei jiems - ne gimtoji.

Atrodo pildosi pranašystė, kad viešųjų ryšių konsultanto

paskirtis yra sukurti dialogo santykį Aš-Tu,

apibrėžtą kabalisto M. Buberio.

Dialogas tarp atskirų žmonių ir atskirų jų grupių.

Mįslė septyngyslė - jei aspėsite, kas tai per klientas,

padovanosiu savo naujausią knygą ir nuotrauką su autografu.

Nuogo :)

 

Nuoroda - štai šis vaizdo klipas (jį reikia klausyti). 

 



Dieviška harmonija. Mielas rojalis. Mikliai lakstantys pirštai.

Beje, čia lenkai pamišę dėl Chopin'o.

Taigi iš jų ir iš gauta korporatyvinė dovana - knyga

Fryderyk Chopin “Way throug life”, CD tarp kitko included.

Po vizito į Varšuvą, nakvynės “Marriot” viešbuty ir 

3 “Zywiec” su kolegomis. 

Į tą temą ir šios savaitės recenzija.

Z. Bauman “Likvidi meilė“. Sociologas. Irgi lenkas.

Jestem pane. “Pizduxym sventom!”

(gerk su šv. dvasia! - lenkiškas tostas)

Jie man visai pradeda patikti :) 

Rodyk draugams


ANONSAS || Haiku Haiku Haiku

2007-08-08 | Kita

Pratęsiant kolegos “Verslo klasės” redaktoriaus

Aurelijaus mintis,
apie filologus, kur tik velnias jų nenuneša?

Algis, kuris sėdi dabar pas prof. Lansbergį Briuselyje - prancūzistas.

Laurynas K. - germanistas. Aurelijus - VK, lituanistas, semiotikas.

Kolega iš VPU Rosvaldas, kuris dabar yra “Naftos” atstovas spaudai

ir su kuriuo ryt susitiksime Lenkijoje,

kaip ir aš, kaip ir Kristinas - lituanistai.

Beje, pastarasis kaip tik buvo atvažiavęs

šįvakar su sūnumi pasivaikščioti į netoli mūsų esantį saulės slėnį.

Su jais, o galbūt ir dar kuo nors iš Jūsų tikrai būtų

įdomu susiremti Haiku mūšyje.

Anonsuoju: KONKURSAS “Haiku Vilniui“.

Sveikinu “Vilnius - kultūros sostinė 2009″ komandą,

puiki iniciatyva, savalaikė ir kūrybiška.

Tai ką, broliai plunksnagraužiai, sėdam prie klaviatūrų?

O čia mano keletas, vardan įdomumo:

xxx

Pavasario spinduly

Žybt! Avarijos aidas

Antakalnio gatvėj.

xxx

Žiūrėk, vasara,

Plėvesuodama suknia

Žaliuoju tiltu eina

xxx

O, rudens vėjau!

Ant kalno svyruoja

Gedimino bokštas

xxx

Maža snaigelė

Krenta ant Neries vingio

Žiema vaikystės parke

xxx

Rodyk draugams


Baisa-pabaisa ieško drambliuko

2007-08-08 | Kita

Arba kitaip sakant, atominė šmėkla klaidžioja po Europą,

perfrazuojant Karlą Marxą, ne ką kita.

Dvi įdomios naujienos ta pačia, mums miela ir įdomia tema.

Pirmoji - Rusijos oligarcho uošviai kariauja su IAE, “Delfi”.

Žurnalistė Rūta Skatikaitė “Lietuvos žinios” niekaip nerimsta (ir už tai jai dėkui),

kalbėdama apie seną istoriją ir labai intriguojančius įvykius Ignalinoje.

Beje, viename iš savo straipsnių ji kažkada neakivaizdžiai prikišo man,

esą aš romane “Uranas-235” veltui nepasidomėjau tuo, kas vyko gilesnėje plotmėje.

Pasirodo, kad amžinaatilsį V. Pociūnas į Baltarusiją vyko

kaip tik tirdamas branduolinių medžiagų Lietuvoje viražus.

Jeigu prisimintumėme vieną iš šalutinių romano herojų

Seimo narę Danutę (kodėl ne Danutė-Kazimira Prunskienė?),

ir jos santykį su urano-235 vagystės istorija, kai kurias paraleles

tarp realybės ir vaizduotės suvesti bus visai nesunku.

Antrasis ne mažiau įdomus straipsniukas - iš “Kauno dienos”.

Apie tai, kad atomo propagandai pasitelktos

elitinės Lietuvos Seimo pajėgos.

Tai reiškia, kad mes, mokesčių mokėtojai, mokėsime už tai,

kad saujelė mūsų krauju ir prakaitu pripampusių “seimūnų”

važiuotų į Prancūziją domėtis atominės energetikos perspektyvomis,

o grįžę zystų ir bezdėtų apie tai, kaip mums reikia

kuo galingesnės elektrinės, “bo Prancūzai, žiūrėkit, kaip gerai gyvena,

geria vyną, valgo omarus ir mylisi tris kartus per dieną…”

Juokauju. Propagandą jie varys lobistiniame lygmenyje.

O mes tik sėdėsim, žiūrėsim ir klausysim,

akim spiginsim ir ausim lapnosim…

Baisa pabaisa ieško drambliuko,

nors jis ir gerai pasislėpęs.

Ausys kyšo. Štai šičia.

 

Rodyk draugams