BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Drąsiau, drambly, drąsiau!

2008-01-30 | Kita


Iš paaugliško filmuko apie dramblius.
O viduje - apie naująjį Lietuvos įvaizdį - “Drąsi šalis”.

Not Perfect” ideologas Paulius Senūta turbūt savam kailyje nebetveria,
kai jo agentūros puoselėjama pseudoreligija “Be Brave” pagaliau
tapo visuotinių apkalbų objektu.

Pakeiskime Lietuvos pavadinimą, nusifilmuokime su Melu Gibsonu
filme “Drąsioji širdis” ir paplokime patys sau už tai, kad “Esam nerealūs!”
O visa kita - tik detalės :P

Senūta beria kaip žirnius:
1. Drąsa ženklina mūsų istorija - esame paskutinė pagonių tauta.
2. Lietuva inicijavo SSRS imperijos sugriovimą.
3. Lietuva - novatoriškos kultūros šalis.
4. Lietuvoje klesti verslumo dvasia.

Pst… Blauzdos per skystos. Ir “kirkilinė” dešra, nors ir skani, sprangi.
Pasak R. Valatkos, net vaikui turėtų būti aišku, kad krikščionybė -
tai raštas, kultūra, kolegijos, knygas perrašantys vienuolynai.
“Tuo tarpu mūsų ekspertams net XXI a. vaidenasi, kad pavėluotas krikštas
ir dar atsimetimas nuo jo - drąsa”.

Va, prašau, akademikas Saulius Žukas iš semiotinės pusės parašė,
kad drąsus ne tas, kuris save drąsina, o tas, kuriame kitas narsą įžvelgia.

Prietelius Darius J. Ross angliškame “Alfa.lt” puslapyje nesibaimina,
ir tikresnio šios koncepcijos pavadiinmo - “daft”. Įvaizdis - juk ne makiažas,
kurį moteris užsideda kiekvieną rytą norėdama įtikti savo darbdaviui,
vyrui ir meilužiui. Troškulys taip pat ne viskas, už pakuotę svarbiau
produktas.

Neblogai įgėlė ir Virginijaus Savukyno “Savaitės atgarsiai” per LTV2.
Na, o “Bernardinuose” viskas įgyja dar kitokią šviesą komentatoriai rašo:

“Jeigu drąsioje šalyje nusikaltėlių valstybės vergai
pastatė atominių
bombų industrijos šalutinį produktą – IAE,
 tai paima ir išmeta iš savo
šalies ją kaip pavojingą žaisliuką į sąvartyną.
Tačiau bijoma, jog teks bendrauti prie balanos, ir savo partneriams,

kuriems „drąsiai“ buvo pažadėta uždaryti pasauliui siaubą keliantį
monstrą
(nenaudingą, net kenksmingą šalies žmonėms,
verčiantį juos
mokėti už elektrą daugiau negu kaimynai)
dabar virpančiais balseliais
„drąsios“ šalies „drąsūs“ politikai veblena
apie jos darbo pratęsimą,
nepamatuotus pažadus.

ir galų gale:
„Eikit, jūs, piarščikai, su tokiais melagingais šūkiais,
verčiančiais kitų šalių inteligentus, žinančius korupcijos indeksą,
kreivai šypsotis – drąsūs kyšininkai“.

Išvada: nepapūsi prieš vėją, Pauliau, teks prisiimti šventojo kankinio rolę,
kaip kadaise prisiėmė ir tavo bendravardis, eros pradžioje, dirbęs apaštalu.
atrodo, kad intelektualai-fariziejai nepalaiko paties ambicijų…

“Drąsiau, drambly!” ar “zuiki - į krūmus”?

Rodyk draugams


Slyva subrendo?

2008-01-27 | Kita

Kai dzen mokytojo Didžiosios Slyvos paklausė, kokia yra didžioji
budizmo prasmė, jis atsakė: “vikšro žiedai, karklų kačiukai, bambuko
kamienas, lino gija”.

Kitaip sakant, ekstazė visur, štai ką jis turėjo omenyje, kadangi
pasaulis ne kas kita kaip protas, o protas ne kas kita kaip pasaulis.

Prisipažinsiu: nelabai tikiu tais budistiniais paistalais, ir kaip europiečiui
Vakarų mistika man kur kas artimesnė nei Rytų.
Kita vertus, Jack Kerouack “Dharmos valkatas” surijau ir suvirškinau
su pačiu didžiausiu malonumu.

Knygą panašia tematika - “Aš esu Buda“, recenzavau  dar pavasarį,
šįkart samsaros ciklas apsisuko greitėliau,
buvo proga paskaityti amerikietišką budizmo interpretaciją.

“Gal jau slyva subrendo?” - taip savęs norėčiau paklausti.
Na, o jei kas klaus apie “Dharmos valkatas”, galite drąsiai rekomenduoti.
Klasika ne šuns pypas.

Rodyk draugams


Valgyk ką tik nori, bet renkis taip kaip kiti

2008-01-25 | Kita


Dar viena nuostabi arabų patarlė.
Bylojanti įdomią išmintį, kad savo namuose, savo aplinkoje,
ten, kur valgome ar miegame, galime elgtis taip, kaip tik norime.
Užtat patekus į visuomenę, socialinę aplinką, privalai paisyti jos normų.

Šioje šviesoje įdomu pasižiūrėti į dienraščio “Klaipėda” logotipą.

o dar geriau - štai šičia:


Gudresni iš karto įžvelgs panašumą į laisvųjų mūrininkų skriestuvą
ir kampainį. Tetrūksta tik 24 colių liniuotės, gulsčiuko, svambalo ir kirtiklio,
būtų visa masono ekipiruotė.

nekalbant jau apie tris kolonas Klaipėdos miesto herbe, kurio versija
išlikusi nuo 1916-ųjų, deja, nei paties herbo patvirtinimo dokumentai,
nei  detalūs aprašai neišliko.

 

Istorikai nesutaria ir dėl trijų statinių prasmės: kas tai - gynybinis bokšas,
mediniai sargybos bokšteliai ar nenurinkti pastoliai?
Laisvasis mūrininkas pasakys paprastai trys kolonos - tai išmintis, stiprybė ir grožis.

Kaip sakoma: “Išmintis vadovauja statybai,
                                                       Galia ją atlieka,
                                                                   Grožis ją vainikuoja…”

Ar bereikia kalbėti apie keturias puslankiu išsidėsčiusias penkiakampes žvaižgdes? :)
Beje, Klaipėda - senas masoniškas miestas, čia jau nuo 1776 metų
vasario 23 dienos veikė ložė “Memfis”.
Konstitucija gauta iš Berlyno Didžiosios ložės.
Taigi Mažoji Lietuva buvo šviesos kalvė.

 

Rodyk draugams


Jėzus “Vichy” vandens parke

2008-01-13 | Kita

Tiesą pasakius, gaidys, o ne parkas.
Šis rytas, 9.20 - žadinantis skambutis, o lygiai 10.01,
jau tūnuriavau prie besisukančių durų ten, kur šiandien buvo
suvažiavę turbūt pusė Vilniaus ir visas Nemenčinės rajonas.
Tam, kam ir aš - už pusę kainos “pasilepinti”  nepakartojamomis pramogomis.

Pasidaviau įkalbinėjimams, taigi turėjau gerą malonumą praleisti
kelias valandas tarp: “Ei, Nasta! Daška! Nataša! Kristinka!”, šokančių
polineziečių, kiniškai tatuiruotų kaimiečių ir isteriško vaikų erzelio, kas mano
įgimtą mizantropiją taip įgūžė į kampą, kad atsigavo ji tik susivertus du alaus.

Visa tai gražu, bet smagiai sau išgėrinėti galiu ir kurioje nors kitoje vietoje.
Sėdėti pirtyje, kurioje šiluma yra vos +35, kadangi durys atsidarinėja
dažniau nei akies mirksnis, nėra didžioji mano svajonė. Jacuzzi, pribezdėta taip, kad
net burbuliuoja, prie atrakcionų eilė - nelyg prie krikšto.
O normalaus baseino, kuriame galėtum paplaukioti, nesibaimindamas, kad koks
bamblys nepalys iš po kojų, taip ir nėra. Tokia ta realybė.

Vienu žodžiu, neišbuvau tų 4 valandų, kurias mane įpareigojo bilietas.
“Ačiū, apsieisiu”, - sumečiau išeidamas ir regėdamas minią žmonių,
kuriems, pavėlavusiems į “pradžių pradžią”, teko kaboti eilėje vidutiniškai 3 valandas.
Stovėdamas prie durų ir rūkydamas, norėjau sakyti vis ateinantiems:
“Ei, žmonės, klausykit, neverta…”, bet kažkodėl tylėjau. Vaikams pažadėta:)

Paradoksau: atsivertęs šio sekmadienio postilę matau: “Krikštas Jordane“.
Jėzus įsimaišo į pilką nusidėjelių, laukiančių ant upės krantų, minią ir ten
sutinka Joną Krikštytoją, kuris jam sako: “Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas,
o tu ateini pas mane!” Žmogaus sūnus atsako:
“Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui”.

Apreiškimas? Ne. Tiesiog sutapimas. Jei kiekvienai smulkmenai, atsitinkančiai
gyvenime, žmogus skirtum visą savo dėmesį, nebeliktų laiko domėtis
didesniais dalykais. Tiesa nepažini protu, tik širdimi. Tiksliau - širdies švarumu.

O į parką tai daugiau neisiu. Netraukia.

Rodyk draugams


Įdomi pažintis || + nemokama knygos recenzija

2008-01-10 | Kita

Prieš keletą dienų išpuolė galimybė susipažinti su juvelyrais Alfredu ir Solveiga Krivičiais.
Neįtikėtini meno darbai, nonkonformistinis požiūris ir be galo įdomūs žmonės.


    Sagė iš parodos “Votai”, 2003, “Meno niša”, Vilnius

Pasakojo, kad gamindami šią savo parodą (”Votai”) maišais tempdavo “Barbes” iš “Maximos”,
po to lygindavo jų mielus veidelius su karštu presu ir naudojo savo kūriniams :)

Vėliau net seilė nutįso išvydus, kiek šiedu jauni žmonės namuose turi knygų.
Man pačiam - pradedančiam knygiui - beliko tik nagus graužtis su savo mažyte
bibliotekėle, kuri prie viso to dar yra ir gerokai vienpusiška…

Istorija, grožinė literatūra, filosofija, simbologija, ezoterika ir dvasinės literatūros lobynai.
Pasirodo, yra žmonių, su kuriais galima pasiginčyti apie J. Biomę, R. Fludd, J. W. Goethe,
M. McLuhan, Jėzų ir, žinoma, Muchamedą.

Iš Alfredo mikliai pasiskolinau dvi knygas. Kai perskaitysiu, grąžinsiu, pažadu.
O po to su juo išgėrę po lašą brendžio dar įsidiskutavome apie A. Baricco,
kurio paskutiniosios knygos “Toji istorija” recenziją galima pasiskaityti šičia.

Juvelyro balse išgirdau kaip ir nusivylimą:
    “Nu, bet tu pasakyk - istorija ne vyriška, ar ne? Ir papasakota ji nemoteriškai!”

Kas tiesa, tas ne melas. Kita vertus, A. Baricco niekada ir nepretendavo į vyriškojo
tipo (animus) rašytojus. Jis visą laiką siekė išlaikyt elegaciją ir įtikti silpnąjai lyčiai.
Bet nuo to jo knygos netampa prastesnės.

Kaip ir “Barbie is an alien” (2003)



“Barbie is a Leonid Iljich Brezhnev”…

ar Barbės akis masoniškame trikampyje

Taip pat galiu rekomenduoti paskaityti ir A. ir S. Krivičių straipsnį
apie Naująją religiją, fetišistine juvelyriką ir “Homo consumers”.
Daugelį dalykų sustato į savo vietas. Faktas.

Rodyk draugams


Užteks, bliaka, tyčiotis

2008-01-08 | Kita


Tęsiant temą apie ežiukus, nuo šiandien 37 iš 42 Telšių “Džiugo” mokyklų mokytojų
atsisakė toliau eiti klasės vadovo pareigas. Įdomu, kad įstatymiškai šio atsisakymo
valstybė visiškai negali kontroliuoti - to neriboja nei įstatymai, nei profsąjungų įstatai.
Tiesiog sudaromas prašymas atsisakyti - ir viskas.
Viena, ko neteks tai padarę mokytojai, tai maždaug 100 litų prie algos.
Už tai, kad rūpinasi Jūsų vaiku.

Nuolat seku mokytojų streikų iniciatyvinės grupės forumų tinklalapį, tiesa,
jis kol kas vos veikiantis, tačiau kasdien prie jo prisijungia vis po vieną mokytoją.
Kai kumštis susigniauš, tuomet jis įgis jėgos, kuria galės vožti per iškerojusį
vyriausybės ir valdininkų pūlinį taip, kad snargliai ir ekskrementai išsilakstys į šalis.

“Užteks tyčiotis, mes norime aukščiausio lygio derybų su vasltybės vadovais,
su premjeru. Auklėtojo darbo atsisakymas nėra iššūkis, o tik antras žingsnis
mūsų streiko, į kurį niekas nekreipia dėmesio”, - kalba mokytojai.

Užteks, bliaka, tyčiotis!!! Premjere, ar pro savo apmusijusius akuliorius
dar regi, kas vyksta Jūsų valdomoje valstybėje? Kiek galima žeminti žmones,
kurie savo dvasia maitina ir ugdo Jūsų vaikus ir anūkus?

Jei kažkur kyla gaisras, abndoma užpilti pinigų, nuraminti žmones iki kito gaisro,
tačiau mokytojų atlyginimų klausimas taip ir lieka nesprendžiamas.
“O kaip ligi šiol gyveno, tegul ir toliau gyvena taip pat”, - mąsto politikas.
Jam tai kas - rinkimai ant nosies, o čia… miręs reikalas.

“Prasidėję mokytojų streikai suvoktini ne vien kaip tam tikros socialinės grupės kova
už normalų būvį, jie turi kelti klausimą, kodėl Lietuvos valdžia sąmoningai skatina vis
didesnę socialinę atskirti ir kodėl naikinami valstybės ir valstybingumo pamatai -
švietimas bei jaunimo lavinimas?” - “Balse” klausia filosofas V. Rubavičius.

Žinoma, bus partijų, kurios į savo rinkimų programas įtrauks pažadus gerinti
mokytojų padėtį. Štai A. Kubilius iš savo gausybės rago
jau pažėrė mokytojams “krūvą privelegijų“. Tačiau priešrinkiminiai šūkiai
ir pažadai negali nuslėpti to, kad NĖ VIENA parlamentinė partija PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ
nesiėmė atstovauti mokytojams ir mokyklai, nesiėmė nei jų, nei pačių mokinių interesų.

Ech, durna valdžia - durna valstybė…
O ir aš tik tuščiai burną aušinu.

Rodyk draugams


Pranašai, pranašai…

2008-01-03 | Kita


Gailestingojo ir maloningojo Alacho vardu.
Tebūnie pašlovintas Tasai, kuris tapo Viešpaties ženklu ir Jo malone žmonėms.

Po J. Sasnausko “Dar kartą - žmogaus sūnus” susidomėjau pranašo
Jeremijo knyga [citata]: “Tu mane suvedžiojai, Viešpatie, - aš leidausi suvedžiojamas.
Tu buvai stipresnis už mane, - tu nugalėjai. Nuolat esu traukiamas per dantį, -
kiekvienas šaiposi iš manęs”. (Jer, 20, 7)

Lygiagrečiai kontempliavau ties Ysa-Muchamedo klausimu.
Mano sąmonėje Jeremijaus ir Muchamedo paveikslai taip susiliejo,
kad po vakarykščio vakaro nepasakyčiau, kuris iš tiesų ką pasakė :)

Bet pavyko rasti tą vietą, kurioje Muchamedas pasakoja apie
Jėzaus gimimą (pasirodo, jis gimė ne edžiose ir ne tvartelyje).

Korane apie šį krikščionims taip svarbų epizodą rašoma taip:
“Gimdymo skaismai ją apėmė prie palmės kamieno, ir pasakė ji [Marija]:
“O, kad aš būčiau numirusi iki to ir būčiau visų užmiršta!”
Ir jis [kūdikis arba Gabrielius] atsiliepė jai iš po jos [arabiškai gali būti
lygiai iš po palmės, lygiai iš po Marijos]: “Neliūdėk: Viešpats padarė po tavo kojomis
upelįl palenk prie savęs palmę, ir ji tau numes šviežių datulių” (Marijos sura,  25)

 
Man atrodo, klaidatikiai esame tuomet, kai galvojame, kad arabams
Muchamedas yra tas pats kas krikščionims Jėzus.
 
Pasak islamo tyrinėtojo E. W. Saido, (nusilenkime jo “Orientalizmui“),
viena iš didžiausių klaidų, kurias padarė ankstyvieji krikščionių mąstytojai,
bandę pažinti islamą - analogijų ieškojimas. Natūralu, mums Kristus yra
krikščionybės ašis, todėl “muchometonybės” ašimi turėtų Muchamedas.
Deja, taip nėra.

Prisminkime Dantės “Inferno” veikėją “Maometto”, aprašytą 28-oje giesmėje,
kalintį 8-ąjame iš 9-erių pragaro ratų, devintajame iš dešimties niūrių griovių,
supančių šėtono citadelę.  Už jo - tik klastotojai ir išdavikai: Kasijus, Judas ir Brutas.
Jis nuolat perskeliamas į dvi dalis nuo smakro iki  išangės, o be viso
to į visas puses trykštą smulkiai aprašomi ekskrementai…

Kaip manote, ar kas galėtų pamilti tokį pranašą?

Puiki Gustave Dore graviūra.
Beje, o visos šitos kančios ar neprimena… pranašo… Jeremijo?

Rodyk draugams