Partizaninės taktikos esmė - priešo naikinimas naudojant ne frontalias atakas,
o paslas, diversijas, sabotažą ar propagandinę kovą.
Žinoma, po kiekvieno kovos veiksmo partizanų grupės turi slapstytis.
Tokia jų veiklos schema.

Tuo pačiu metu, kai vyksta fronto karo veiksmai, kuomet okupuojanti kariuomenė
kaunasi su reguliariąja besiginančiąja kariuomene, partizanai vykdo operacijas
priešo kariuomenės užnugaryje.

Jie gali naikinti priešo padalinius ar kareivių grupes, apšaudo gurguolę,
naikina transporto priemones, sprogdina šaudmenų, maisto ir degalų sandėlius,
naikina ryšio linijas, geležinkelius ir tiltus, vienu žodžiu, kenkia taip kaip tik sugeba.

Ir štai būtent to man ir pritrūko Jay Condrad Levinson knygoje “Partizaninis marketingas“.
Ko? Ogi būtent partizanavimo. Veiksmų ne “pro”, o “contra”. Strategijos ir taktikos.
Kaip vykdyti propagandinę kovą, kaip skleisti gandus, platinti propagandinę medžiagą,
vykdyti sabotažo, nekovinių diversijų akcijas, kaip mažinti konkurentų išteklius,
didinti klientų nepasitenkinimą jų paslaugomis, terorizuoti ir skleisti baimės atmosferą…

Nes partizanavimą aš suvokiu kaip gyvenimo būdą.
O ne tik kamufliažą ant viršelio…