BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Menkavertis sąžiningumas

2009-06-30 | Kita

“Sąžinė yra toksai keistas dalykas, kuris užima žmogaus pilve vietos
daugiau nei visi kiti organai kartu sudėjus, bet iš esmės yra bevertis”, -
sakė mano mėgiamas literatūros herojus Tomas Sojeris.

Taigi ir man nebelieka nieko kito, kaip pasitelkti sąžinę ir pasiūlyti paskaityti
dar vieną recenziją savo knygai “Diena, kurią verkiau visą“, kurią parašė,
kaip suprantu, kažkoks savimi patenkintas VPU studentas.

Tiesa, sunku suvokti jo pasirengimą analizuoti literatūrinius tekstus.
Iš recenzijos sprendžiant, per didelis noras pasiprotingauti, išsviedžia
tolyn į literatūrinę nuošalę. Ir menkavertis tas sąžiningumas, jeigu jis
privers mane parašyti dar bent eilutę apie visą tai.

Užtenka vien finalo:

Tai labai blaško ir kartais net siutina, nes tuo momentu nesupranti,
kodėl taip yra, kodėl taip šnekama, o kai skaitydamas daug ko nesupranti,
gimsta viską blaškanti mintis: ar durnas aš, ar jis rašyt nemoka?

Atsakymas į tokį retorinį klausimą tegali būti vienas.

Ar durnas aš, ar jis rašyti nemoka?

"Ar durnas aš, ar jis rašyti nemoka?"

Rodyk draugams


Nori taikos, ruoškis karui

2009-04-23 | Kita

Taip jau atsitinka gyvenime, kad kritikai tik ir laukia, kol tu
kaip kurmis kyštelėsi snukelį iš kupsto, kad galėtų trinktelėti su kastuvu.

Čia toks vienas personažas abejoja mano sugebėjimais reflektuoti knygas,
apgailestauja, kad aš toks esu ir užjaučia portalą “Alfa”.

O kalba eina apie knygą “XX a. Lietuvos ir pasaulio istorija”,
kurią apžvelgiau šią savaitę, apžvalgą galima rasti čia.

Nematau, ko slėpti, man patiko ši knyga, nors:
- nesu istorikas, negaliu recenzuoti jos kaip profesionalas;
- nesu kvailas, kad neturėčiau savo nuomonės;
- nesu ir mokinys, kuriam niežti nosį kam nors įgelti.

Todėl ir rašau taip, kaip man patinka:
Jei džiaugiuosi, džiaugiuosi.
Jei apgailestauju, apgailestauju.
Jei pykstu, pykstu.
Ir ne asilams mane mokyti :)

“Nori taikos - ruoškis karui”, arba “Si vis pacem, para bellum”.
Tam ir yra provokacijos.

Rodyk draugams


Aštuntoji diena. Netikinčiųjų.

2009-04-19 | Kita

Aštuntoji diena po šv. Velykų skirta netikintiesiems.
Kaip ir man, kaip Tomui, kurio sekmadienį, tada, kai Jėzus linkėjo Ramybės,
kambary, kuriame buvo susirinkę mokiniai ir buvo dalijama Šventoji Dvasia:

“Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite - sulaikytos”.

Aš negalėjau tikėti, kad Mokytojas prisikėlė, todėl kartojau:
 
“Jei nepamatysiu jo rankose vinies dūrio,
jei neįdėsiu piršto į vinies vietą,
jei nepaliesiu jo šono -
neįtikėsiu”.

Mokiniai aplink dūzgė “Mokytojas prisikėlė”.
Seserys šaukė: “Mes matėme Viešpatį!”
Tik paskui šiame isteriškame klyksme supratau:
- “Ramybė Jums” -

Rodyk draugams


Partizanavimas kaip gyvenimo būdas || Knygos recenzija

2009-04-15 | Kita

Partizanas - žodis, kilęs iš prancūzų kalbos ir jis reiškia ne ką kitą
kaip kovotoją, pasiryžusį kovoti prieš okupantus.

Partizaninės taktikos esmė - priešo naikinimas naudojant ne frontalias atakas,
o paslas, diversijas, sabotažą ar propagandinę kovą.
Žinoma, po kiekvieno kovos veiksmo partizanų grupės turi slapstytis.
Tokia jų veiklos schema.

Tuo pačiu metu, kai vyksta fronto karo veiksmai, kuomet okupuojanti kariuomenė
kaunasi su reguliariąja besiginančiąja kariuomene, partizanai vykdo operacijas
priešo kariuomenės užnugaryje.

Jie gali naikinti priešo padalinius ar kareivių grupes, apšaudo gurguolę,
naikina transporto priemones, sprogdina šaudmenų, maisto ir degalų sandėlius,
naikina ryšio linijas, geležinkelius ir tiltus, vienu žodžiu, kenkia taip kaip tik sugeba.

Ir štai būtent to man ir pritrūko Jay Condrad Levinson knygoje “Partizaninis marketingas“.
Ko? Ogi būtent partizanavimo. Veiksmų ne “pro”, o “contra”. Strategijos ir taktikos.
Kaip vykdyti propagandinę kovą, kaip skleisti gandus, platinti propagandinę medžiagą,
vykdyti sabotažo, nekovinių diversijų akcijas, kaip mažinti konkurentų išteklius,
didinti klientų nepasitenkinimą jų paslaugomis, terorizuoti ir skleisti baimės atmosferą…

Nes partizanavimą aš suvokiu kaip gyvenimo būdą.
O ne tik kamufliažą ant viršelio…

 

Rodyk draugams


Pakrypęs režisierius || + nemokama knygos recenzija

2009-04-07 | Kita

Nesinori Pedro Almodovaro vadinti visiškai iškrypusiu.
Bet kad jis šiek tiek pakrypęs, pritartų, manau visi.

Čia kaip ir šią savaitę recenzuojamoje knygoje - “Pati Difuza ir kiti tekstai”.
Iškrypėliška, bet seksualiai patraukli literatūra.

O visiems tiems, kurie nori prisiminti, apie ką mėgsta pasakoti P. Almodovaras,
trumpas treileris:

Rodyk draugams


“Left is right and right is wrong” || po 2 sav. Indijoje

2009-04-01 | Kita

Dvi savaitės Indijoje. Neturėta patirtis.
~ 6000 km. lėktuvu iki buvusio Bombėjaus.
Dar apie 1500 km. traukiniu Mumbajus - Kochi.

Įspūdžiai. Žmonių truputėlį per daug. Mėsos truputį per mažai.
Užknisa, kad indai kaip tarakonai - vislūs, nagli ir tik ir tyko ką nugvelbti.
Stabmeldžiai. Sakoma, kad musulmonai turi 1 dievą,
krikščionys - 3, o hindu reglija - 36.000.004.
Taigi kone kiekvienas kaimiūkštis turi po savo stabą.

Ganešas - vienas iš jų. Simbolizuoja laimę, sėkmę ir turtą.
Kilęs iš dramblio, pagal straublį - vislumo, jėgos ir sėkmės įsikūnijimas.
Paklausite, kodėl Krišna mėlynas? Todėl, kad mėlyna - sėkmės spalva.

Paplūdimys, aitvarai ir karvės. Kur guli, ten šika, ir niekas nė žodžio nesako.
Sakoma, “neduok indui pavalgyti, užtad duok paš…”. Tikra tiesa.
Prisižiūrėjau pakeliui važiuodamas traukiniu, apetitas dingo kelioms dienoms.

Tigrinė karališkoji krevetė Tika Masala. Vienas iš nedaugelio Indijos kulinarijos šedevrų.
Visa kita privaloma nuplauti vietiniu brendžiu “McDowels”. 0,7 ltr. - 3 doleriai. Pasaka.

Žvejys Keralos užutvenkiuose. Gėlo vandens moliuskai v.s. milžiniškas užterštumas.
Šita šalis pati save pražudys. Pamatyti kaip laivai milžiniška čiurkšle leidžia
tepalus į atvirą jūrą nesmagu. Skaudu. Desperatiška.

Nušvitimas. Meditacija, ajurveda, masažas ir gyvenimo prasmė jogų ašramuose.
Karma, bhakti, raja, inaja ir kundalini. Skelbimas laikraštyje:
“Pigus nušvitimas - tik 50 rupiju! Juodasis išpardavimas. Tik pusė kainos”.

 

Vieniša kėdė. Aka menas. Ten, kur žmonių mažiau, galima pajusti pilnatvę.
Trumpam. O paskui vis tiek tenka grįžt pas moskitus, driežus ir žiurkes.

Dėdė Tomas savo trobelėje. Ant višos kojelių.
Tik nesugalvok naktį prabusti - susvyruos pasitikėjimas savimi :)
Palolemo paplūdimys, nakvojimas ant jūros kranto su bangų šniokštimu.

 

Saulėlydis Nykos valsčiuje. Nėra ką pridurti. Toje baidarėje, skubančioje į laivę,
plaukiu aš. Žinoma, ir dar vienas man labai labai mielas žmogus.

Ir galų gale - kobrų kerėtojas. Sukąstomis rankomis ir kojomis.
Akivaizdžiai abejingas nuodams. Kaip, ko gero, norėčiau ir aš.

O kodėl, klausite, toks pavadinima “Left is right…”?
Todėl, kad indai viską daro atbulai. Ne tik vairuoja, bet ir gyvena.
Tokie tie įspūdžiai. Jeigu trumpai.

 

Rodyk draugams


Tas nykus ir nedėkingas konsultanto amatas…

2009-02-24 | Kita

Niekas geriau jo neapibrėžia kaip ši sena gera daina iš
animacinio filmo “Skraidantis laivas“.

Beje, dainą atlieka amžiną atilsį Anatolijus Papanovas.
Didis žmogus, kurį mes mylime už įgarsintą vilką iš “Na, palauk” ir kelių gerų frazių:
«Шампанское по утрам пьют только аристократы и дегенераты!»

Briliantinė ranka“, (1968).

Ir šito konsultantiško gėrio:

— Лёлик, но это же не эстэтично.
— Зато дёшево, надёжно и практично!

Rodyk draugams


Paskutinės eilutės

2009-02-16 | Kita

Rašytojo Kurto Vonneguto (1922-2007) paliktos draugams:

When the last living thing

Has died on account of us,


How poetical it would be


If Earth could say,


In a voice floating up


Perhaps


From the floor


Of the Grand Canyon,


“It is done.


People did not like it here.”

Nauja lietuviškai išleista rašytojo knyga “Sveiki atvykę į beždžionyną“.
Ir fantastiško grožio viršelis:

Rodyk draugams


O šitos, deja, ir nebuvo

2009-02-11 | Kita


Turiu omeny dainą iš “Mumyj troll” repertuaro.
Visos kitos senosios ir atsibodusios tai taip -
“Vladivostok 2000″, “Medvedica”, “Utekaj”, “Devočka”.

Tuo tarpu mano mėgiamoji:

Ech. Kažkokia nostalgija. Įdomu, kelios kartos jau pasikeitė?
“Siemens” arenoje mačiau ir visai paauglių, ir studentų, ir žilų…
Pirmą kartą juos “gyvai” mačiau ar ne prieš dešimtmetį?

Kas nors pasikeitė? Tiesą pasakius, Ilja Lagutenko taip pat paseno.
Ne tik aš plikas, ir jo plaukai trumpesni :) Dainos nuo to ne blogesnės.
 

Rodyk draugams


Elementarus priežastingumas, arba dėl ko mes ginčijamės?

2009-01-20 | Kita


Savo „Metafizikoje“ Aristotelis rašė:
„Priežastis yra visa ko pradžia“.
Formuluotė puikiai tinka ir krizės
ištiktoms Lietuvos įmonėms.
Tik štai šią pradžią atrasti, o svarbiausia
– ir įvardinti garsiai – turbūt rūpi kiekvienai iš jų.

Mūsų visų gerbiamas SEB analitikas G.
Nausėda nurodė, kad pagrindinė Lietuvą ištikusios krizės
priežastis – besaikis godumas. Galima su juo diskutuoti, juo labiau,
kai išrinktasis premjeras A. Kubilius tvirtina, kad socialinės krizės
priežastis lėmė ankstesnės socialdemokratų valdžios nesiskaitymas su
žmonėmis. Kiek žmonių nuomonės yra paisoma šiuo metu drastiškai
darbuotojų atleidimo politiką vykdančiose įmonėse turbūt nė klausti
nereikia.


Po profsąjungų mitingo kilusios riaušės spalvingų
dujų ataka papuošė „Vilniaus Europos kultūros 2009“ veidą. Tiktai prie
Seimo, Šiauliuose ir Klaipėdoje daugiausiai rinkosi turgaus
prekiautojai, profsąjungų nariai, taksistai, individualių įmonių
savininkai ir bedarbiai, patyrę pirmąją atleidimų bangą. Pagalvokime,
kas bus, jei vasario 3-ąją prie jų prisijungs atlyginimo ir pagarbos
teisėtai reikalaujantys mokytojai, dėstytojai, bibliotekininkai ir
kultūros darbuotojai? O jei dar iš Saulėtekio pajudės kokių 3000
studentų demonstracija, darbininkų ir inteligentų sankirtos taškas
nežada nieko gero.
Belieka tylomis melstis, kad naujojo švietimo
ministro G. Steponavičiaus neapleistų išminties šviesa.

Taigi: dėl jie ginčijasi? Politikai ir profsąjungos,
prekeiviai ir studentai, bibliotekininkai ir taksistai? Dėl ko mes,
mąstančios ir protingos būtybės, pažįstančios neišsemiamas žoždio
erdves, vis tiek negalime susitarti? Kas mums trukdo? Aristotelis
pateikė keturias priežastis:

Pirmoji priežastis. Materija.
Ginčas dėl „grubios materijos“, dėl netašyto akmens. Kas yra daiktas ar
reiškinys ir iš kokių sudedamųjų dalių, substratų ar konsistencijų jis
susideda. Ginčo galima išvengti, jei iš pradžių aiškiai susitarsime dėl
sąlygų, dedamųjų, faktorių, elementų ir ingredientų. Tik po to mes
galėsime pradėti dėlioti junginį, sistemą, struktūrą, koncepciją,
kompoziciją, jų kompleksus ir kombinacijas. 

Antroji priežastis. Formalumas.
Ginčas dėl akmens kampų ir briaunų lygumo. To, kaip kuriami ar
planuojami procesai vyksta arba turėtų vykti. Formalumas dažnai verčia
mus remtis į apibrėžimus, ieškoti analogijų, archetipų, formų ar
sintezės būdų. Ginčo galima išvengti, jei susitarsime dėl
fundamentaliųjų principų, pagrindinės esencijos ir šablono.

Trečioji priežastis. Efektyvumas.
Ginčas dėl išorinės, objektyvios realybės. Dėl to, kaip yra statomas
pastatas, ar stačios sienos, ar tiesios lubos ir ar pakankamai lenktos
arkos. Jis leidžia identifikuoti tai, „kas padaro veikiantį daiktą
veikiančiu ir kas iš tikrųjų pokytyje lemia pokytį“. Ginčo galima
išvengti, jei susitarsime dėl pagrindinių sąlygų, įtakos agentų, ir
resursų, kurie numatytu metu turi dirbti, o numatytu – ilsėtis.

Ketvirtoji, arba Galutinė priežastis.
Ji numato prasmę, arba kodėl apskritai vyksta statyba. Į šį ginčą
įtraukiami visi – tiksliniai ir instrumentiniai – veiksmai. Kartu
aptariami psichologiniai ir sociologiniai niuansai, valia, poreikiai,
motyvai ir motyvacija. Šio ginčo sprendimą diktuoja pareiga, kitaip
tariant, buvimas tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Orumas pralaimėjus ir
kuklumas laimint.

Anot apaštalo Morkaus, Jėzus išvijo prekijus iš
šventyklos.
Nes turėjo Dievo dovaną matyti visas keturias priežastis
vienu metu.
 
Klausimas pabaigai:
„Kaip manote, dėl kurios iš priežasčių šiandien labiausiai ginčijamasi Lietuvos organizacijose?”

Rodyk draugams